© Svetainės antraštės paveikslas - Andrius Grigalaitis, iš ciklo „Popieriniai žvilgsniai“, 2008

interstudia

Inter-studia humanitatis biblioteka

inter-studia_leidinysInter-studia humanitatis biblioteka – tai ženklu Inter-studia humanitatis leidinys žymimos knygos – monografijos, mokslo studijos, straipsnių rinkiniai, esė rinktinės ir kt., – atitinkančios konceptualiąją šio žurnalo dvasią ir diskutuojamą tematiką. Šiuo metu Inter-studia humanitatis bibliotekai priskiriamos iš viso 5 knygos – su jomis galite susipažinti žemiau.

Paspaudę ant kiekvienos iš knygų viršelių, galėsite išsamiau susipažinti su jos turiniu ar recenzentų atsiliepimais.

inter-studia

Filosofines_antropologijos_pragmatika_ir_analitika

Gintautas Mažeikis, Filosofinės antropologijos pragmatika ir analitika. Mokslo monografija, Šiauliai: Saulės delta, 2005, 350 p. (Inter-studia humanitatis; kn. 1).

„Tai naujas originaliai mąstančio ir kūrybingo teoretiko darbas, kuriame analizuojama ne tik šiuolaikinė filosofinė antropologija, bet ir nūdienos filosofijos vaizduotės kontūrai, moralinės ir intelektualinės strategijos, žodynai ir metodologinės bei ideologinės įtampos. Į rafinuotą filosofinės antropologijos studiją kartkartėmis įsiterpia sociologiškai ir antropologiškai niuansuota modernios visuomenės laikysenų, kolektyvinių sentimentų, fobijų ir prietarų analizė. Ypač vertingu šio darbo bruožu laikyčiau prof. Gintautui Mažeikiui būdingą gebėjimą į tarptautinių idėjų bei problemų sūkurį įtraukti ir Lietuvos autorių bei mūsų visuomenėje vykstančių procesų analizę.“

Leonidas Donskis

Monografijoje dėstoma filosofinės antropologijos istorija, pragmatizmo ir neopragmatizmo santykis su filosofine antropologija, taikomosios filosofijos ir antropologijos aspektai bei jų santykis su moderniomis ontologijos ir gnoseologijos problemomis. Knygoje plėtojama diskusija tarp postmodernios filosofijos ir simbolinės bei interpretacinės sociokultūrinės antropologijos, aptariamos šias disciplinas siejančios problemos. Autorius pateikia analitinės antropologijos apibūdinimą, analizuoja subkultūras, lokalinį žinojimą, neošamanizmą, susvetimėjimo ir kultūrinės vaizduotės problemas. Knygoje diskutuojama apie šiuolaikines Lietuvos ir pasaulio aktualijas, susijusias su tradicijų deformacijomis, su subjekto fragmentacija, su vaizduotės industrijos įsigalėjimu bei maginio, simbolinio ir ideologinio mąstymo transformacijomis.

inter

Siauliai_provincijos_miestas_palatveje

Vigmantas Butkus, Šiauliai: provincijos miestas palatvėje. Tekstai, Šiauliai: Saulės delta, 2005, 192 p. (Inter-studia humanitatis; kn. 2).

Atsiliepimas apie knygą svetainėje www.rasyk.lt: Nuo pat antikos laikų iki kokio aštuoniolikto amžiaus buvo itin populiarios knygos-kompiliacijos. Jose surinkti faktai, gandai, kūrybos ištraukos, piešiniai ir kita sudarydavo puikų audinį. Tokios „šiupininės“ knygos buvo laikomos enciklopedijomis iki pat racionalaus proto amžiaus.

Šią knygą aš irgi pavadinčiau „šiupinine“. Čia yra visko: Šiaulių, kaip miesto, reflektavimo ir bandymo rasti jam vietą Lietuvos kultūriniame bei geopolitiniame žemėlapyje. Čia kalbama apie lietuvių ir latvių poeziją, spausdinami vertimai, dedamos knygų recenzijos, publikuojamos esė. Visa tai gražiai atmiešiama iliustracijų margumynu, papildančiu knygos prasmes.

Autoriaus knyga graži kaip iššūkis tradicinėms, daugiatomėms studijoms, patraukli ir kaip leidybos produktas ar netgi kuriozas.

Pasak R. Tamošaičio, „nors leidinys ir skirtas Šiauliams, jame formuluojamos problemos nėra periferinės, knyga turėtų būti įdomi platesniam Lietuvos skaitytojų būriui“.

inter-studia

inter-studia

Audiovizualines_kulturos_kontekstaiVirginijus Kinčinaitis, Audiovizualinės kultūros kon/tekstai. Monografija, Šiauliai: Saulės delta, 2007, 272 p. (Inter-studia humanitatis; kn. 3).

Monografijoje dėstoma audiovizualinės kultūros raida ir jos sąsajos su menine kūryba. Knygoje analizuojamos kultūrinės skaitmeninių technologijų prielaidos, gilinamasi į medijų meno ištakas, meno ir technikos sąveikas. Knyga skiriama humanitarinių mokslų atstovams, menininkams ir meno kritikams, audiovizualinio meno studentams ir visiems besidomintiems aktualiomis šiuolaikinės kultūros ir meno problemomis.

Antroji šiauliečio meno filosofo, vizualinės kultūros ir medijų archeologijos specialisto Virginijaus Kinčinaičio (g. 1965) knyga – monografija „Audiovizualinės kultūros kon/tekstai“ – vienas nedaugelio lietuvių autorių veikalų, kuriame postmodernybės ištakos nagrinėjamos analizuojant audiovizualinę kultūrą. Tam tikra prasme ši monografija, kurią autorius kukliai vadina įžvalgų rinkiniu (iš tiesų jos stilius artimas esė), yra pirmoji kregždė, parodanti, jog archeologija (šiuo atveju – medijų) tikrai nėra bereikšmis kapstymasis praeities dumble, tačiau gali padėti geriau suvokti dabartį ir pabandyti žvelgti į ateitį. Pasitelkiant žodžio ir vaizdo (knyga gausiai iliustruota) magiją, knygoje apžvelgiamas itin platus „kon/tekstų“ spektras: nuo avangardinio kino, Lietuvos fotografijos iki komunikacinio meno, robotiškos virtualybės ar tokios realybės, kokią ją atspindi žiniasklaida, analizės.

Mindaugas Peleckis, Literatūra ir menas

inter-studia

Alus_lietuviu_kulturoje

Alus lietuvių kultūroje. Straipsnių rinkinys, sudarė Vigmantas Butkus ir Rūta Stankuvienė, Šiauliai: Lucilijus, 2007, 264 p. (Inter-studia humanitatis; kn. 4).

Didžiąją šios knygos dalį sudaro straipsniai, parengti konferencijos  pranešimų pagrindu. Straipsnių specifika itin plačiaspektrė, knyga (kaip ir konferencija) sumanyta ir rengta kaip pačių įvairiausių sričių specialistų polilogas apie alų, polilogas, kuriame dalyvauja istorikai, etnologai, antropologai, aludariai gamybininkai, ekonomistai, dizaineriai, reklamos tyrinėtojai, literatūrologai, eseistai, lingvistai, filosofai iškelių Lietuvos universitetų, kitų institucijų. Tokioje daugiabalsėje terpėje visiškai natūraliai išsikristalizavo penki teminiai probleminiai blokai, kurie virto penkiais knygos skyriais, skirtais alaus etnologijai, alaus rinkodarai bei reklamai, Gubernijos alaus daryklai, alaus atspindžiams literatūroje bei kalboje ir eseistiškoms įžvalgoms apie alų. Kone visi straipsniai išskelta vienokią ar kitokią intrigos kibirkštį, pasižymi veržliu polėkiu, stilistine teksto ar potekstės „šypsena“.
Knyga neatsitiktinai leidžiama Šiauliuose. Šiaulių universiteto Humanitarinis fakultetas jau dešimt metų organizuoja kasmetines, tradicinėmis tapusias interdisciplinines konferencijas, kuriose analizuojamos įvairios realijos, reiškiniai, fenomenai: pradėta nuo konferencijos „Ragana lietuvių kultūroje“ (1997), vėlesniais metais aptarti provincijos, kūno, vertybių, kaltės, saulės ir kiti fenomenai. Beveik visų konferencijų medžiaga yra išleista atskirais straipsnių rinkiniais.

inter-studia

inter-studia

auto-topo_priekis_nespalvotasVigmantas ButkusŠiaulių auto/topografija. Eseistika, Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2011, 192 p. (Inter-studia humanitatis; kn. 5).

Knygoje spausdinami eseistinio pobūdžio tekstai, kuriuose svarstomi Šiaulių miesto ir Šiaulių regiono tapatybės klausimai, siejant juos su kultūrinės, architektūrinės, istorinės, asmeninės etc. atminties matmenimis, su topografine vietų specifika. Keliamos ir analizuojamos regioniniams (ir ne tik regioniniams) universitetams svarbios akademinio pasaulio problemos, kritiškai aptariami įvairūs kultūrinio, visuomeninio, politinio gyvenimo reiškiniai. Nekonvencionalių impresijų forma perteikiamos subjektyvios psichologinės patirtys, kurios kartais siejamos su išorybe, kartais iki jos „neprasimuša“. Visus tekstus, vienija eseistiškai laisva, asociatyviu mąstymu grįsta rašymo maniera, vienur priartėjanti prie grožinės raštijos, kitur – prie humanitariniam akademizmui ar kultūrinei publicistikai būdingos stilistikos.

inter

Šioje knygoje, kaip jau įprasta Vigmanto Butkaus tekstams, vėl atgyja Šiauliai, pašiaulė ir akademiniai Šiauliai, pratęsiama studijoje Šiauliai– provincijos miestas palatvėje (2005) autoriaus plėtota baltistinė šio miesto Latvijos pašonėje teritorinė ir tapatybės lokalizacija. Knygoje labai ryškus (bene pagrindinis) regioninio sąmoningumo ir lojalumo konkrečiam regionui matmuo.
<…>

Tai šiek tiek netikėta, bet vertybiškai itin svarbi knyga, turint galvoje nūdienį geografinį ir kultūrinį vienodėjimą, kai sąmoningai atsisakoma šaknų, priklausymo vietai ir madinga būti „pasaulio piliečiu“, tranzitiniu subjektu be aiškios regioninės priklausomybės. Deklaruoti priklausomybę „provincijos“ miestui ir pristatyti šiaulietiškumą kaip turtą, išteklį yra drąsi, nekonvencionali ir sykiu intriguojanti pozicija.

Laura Laurušaitė, Regioninio sąmoningumo projekcijos. COLLOQUIA, Nr. 27.

Komentarai uždrausti.